- važnyčia
- ×važnýčia (brus. вaзнiцa, l. woźnica) sm. (1) KI417, KII334, K, Rtr, NdŽ, KŽ, FrnW, važnyčià (2) Jrk 1. Lex38, Q199, KlG41, R, R151,235, OsG27, MŽ, MŽ200,313, N, M, L vežėjas, vežikas: Važnýčia vartus atkilus paliko, t. y. neuždarė JI126. Ponas įeina į vidų, o važnyčia arklius nuvažiuoja į laidarį Sln. Liepia važnyčiai lėkt namo LTR(Prn). Važnỹčios nebuvo matyt, ale vienas šūkavimas, būk vežime kas sėdįs Jrk24. Lekajus guzikuotas, važnyčia uodeguotas, arkliai šeši, visi kaip nulipyti BsMtII31(Srd). Daugiau neprivalai nieko mokėt, nes Jokūbo jau nėr, jį Karaliaučiaus važnyčios su botagu nupyškino (žaibas nutrenkė) BsMtII58. Važnyčia supyškino ir nuvažiavo Tat. Pragriežė piningų, po tam arklius, karietą, važnyčias, paskui ant galo statęs visus drabužius nu savęs – pragriežęs visa, palikęs plikų plikas S.Dauk. Ar čion pas jus visas apskritys toks kalnuotas? – aš paklausiau galo važnyčios Apž1893,18(V.Piet). Klaipėdoj nudegė vakare praėjusios nedėldienės butas važnyčios Kel1881,135. | sf.: Liucipierius šiandie pats nuėjo į arklidę ir pasivertė į arklį, o važnyčia senė aprodė tą arklį Mykolui MitI377(Šl). 2. vadelėtojas: Motulė lėtumą prikaišiodavo pačiam važnyčiai tėveliui, o ne mūsų bėrajam Vaižg. 3. sf. vežimų pašiūrė: Kam palikai ratus ant kiemo. Negalėjai į važnýčią įtraukti? Kp.
Dictionary of the Lithuanian Language.